Jobo 11

₂„Argi žodžių tvanas turėtų likti be atsakymo?

Nejau plepus vyras turėtų būti teisus?

₃Argi tavo tauškalai turėtų mus nutildyti?

Nejau tau tyčiojantis nebus kam tavęs sugėdinti?

₄Juk tu sakai: ‘Mano mokymas tyras,

aš buvau nekaltas Dievo akyse!’

₅Bet jei Dievas prakalbėtų,

jis pats atvertų tau savo lūpas

₆ir apsakytų tau savo išminties paslaptis!

Juk išmintis yra daugeriopa!

Tad žinok, kad Dievas iš tavęs mažiau reikalauja,

negu verta tavo kaltė.

₇Argi gali suvokti Dievo paslaptį?

Argi gali išžvalgyti Visagalio gelmes?

₈Jos gilesnės už dangų, ir ką tu gali padaryti?

Jos gilesnės už Šeolą, ir ką tu sužinosi?

₉Jos nusidriekusios ilgiau už žemę

ir plačiau už jūrą.

₁₀Jeigu jis praeina ar uždaro į kalėjimą,

ar pašaukia į teismą,

tai kas gali jį sulaikyti?

₁₁Juk jis žino, kas yra veidmainiai,

ir mato nedorybę.

Tad nejau jos neatpažintų?

₁₂Argi kvailas žmogus įgis supratimo,

o laukinė asilė pagimdys žmogų?

₁₃Jei širdį kreipsi teisingai,

tai savo rankas tiesi jo link.

₁₄Jei tavyje slypi nedorybė, pašalink ją

ir neleisk neteisybei gyventi tavo palapinėje.

₁₅Iš tikrųjų tada pakelsi savo veidą be dėmės,

būsi saugus ir nebebijosi.

₁₆Tada užmirši savo vargus

arba prisiminsi juos kaip nuslūgusius vandenis.

₁₇Tavo gyvenimas bus šviesesnis už vidurdienį,

o tamsiausios gyvenimo valandos švies kaip aušra.

₁₈Tu jausiesi saugus, nes turėsi vilties;

Dievas saugos tave, ir tu saugiai ilsėsiesi.

₁₉Gulsiesi, ir nebus tau ko bijoti,

daugelis stengsis tau įtikti.

₂₀O nedorųjų akys apsiblaus,

kelio išsigelbėti jie rasti nepajėgs.

Jų vienintelė viltis – laukti mirties“.